Fotografavimo naktį paslaptys

Aug 15, 2012

Kai besileidžiančios saulės švytėjimas užbaigia dieną, dangaus sutemos kiekvieną akimirką nusidažo nuostabiomis ryškiomis spalvomis. Po vieną užsidegę gatvės žibintai išryškina pagrindinius nakties akcentus ir sukuria reginį, kuris visiškai skiriasi nuo dieninio.

 

Kartais susimąstome, kaip profesionaliam fotografui pavyksta užfiksuoti šiuos nuostabius nakties vaizdus. Skaitydami toliau sužinosite kai kurias naktinio fotografavimo paslaptis.

Kuo ypatingas fotografavimas naktį? Kai pasiėmę fotoaparatą išeiname į lauką po saulėlydžio, bandome fotografuoti aplinkoje, kurią sukuria ryškios šviesos tarp tamsių nakties šešėlių. Deja, kaip ir galima numatyti, rezultatai nebūna įspūdingi. Be to, fotografuodami naktį susiduriame su įvairiomis kliūtimis, kurių nepasitaiko fotografuojant ryškioje dienos šviesoje.

Šviesa, kurioje beveik nesimato fono, pernelyg didelis kontrastas tarp apšviestų ir neapšviestų vietų, būtinas ilgas išlaikymas, triukšmas, jau nekalbant apie įvairius nepageidaujamus atspindžius iš įvairių vietų su niekada anksčiau nematytomis spalvomis ir dėl drebėjimo nesufokusuotus objektus... Taip, norint užfiksuoti gerą nakties kadrą, iš tiesų reikia išspręsti daug problemų. Jei pasistengsite – jums tai pavyks. Ir dar – nelaikykite šių problemų kliūtimis – verčiau išnaudokite jas fotografuodami. Taip sukursite nuotraukas, kuriose atsispindės tik nakčiai būdinga išskirtinė atmosfera. Skaitykite naktinės fotografijos specialistų klubo „Naktinis žvilgsnis“ narių praktinius patarimus.

Straipsnius pateikė www.nightview.co.kr

Astrofotografija

Teksto ir nuotraukų autorius Jaehong Chung (vartotojo vardas – pimpman)

Nors astrofotografija yra specializuota fotografijos sritis, ją galima laikyti naktinės fotografijos dalimi, nes dauguma nuotraukų daroma naktį. Tačiau kai kurios astronuotraukos daromos ir dienos metu, pvz., kai rytiniame danguje fotografuojama saulė arba mėnulis. Pirmiausia, ką reikėtų žinoti, kad astrofotografijoje skiriamos dvi pagrindinės technikos – fiksuotasis trikojis ir kreipiamoji fotografija.

Paprasčiau tariant, kreipiamosios fotografijos technika taikoma tada, kai žvaigždžių grupės, kosminis ūkas, planeta arba Mesjė objektas fotografuojamas atidžiai sekant objektą ir naudojant ilgą išlaikymą. Tai vadinama pagalbinės platformos metodu. Antra, fotografuojant galima naudoti teleskopą ir fotoaparatą (pirminio kadro arba netiesioginis metodas). Galiausiai fotografuoti galima naudojant ekvatorialą arba astronominį teleskopą, o ne nešiojamąjį fotoaparatą. Kreipiamoji fotografija nėra plačiajai visuomenei labai pažįstama sritis. Todėl sutelkime dėmesį tik į fotografavimą su fiksuotuoju trikoju.

Naudojant fiksuotojo trikojo fotografijos metodą, dangaus objektui nufotografuoti fotoaparatas tvirtinamas prie trikojo. Fiksuotojo trikojo technika apima fiksuotojo kadro ir paros judėjimo metodą. Dėl Žemės sukimosi mums atrodo, kad žvaigždės danguje juda. Žemė per dieną apsisuka 360 laipsnių, o tai reiškia, kad per valandą ji pajuda 15 laipsnių. Taigi mums atrodo, kad žvaigždės priešinga kryptimi taip pat pasisuka 15 laipsnių per valandą. Fotografuojant fiksuotojo fokusavimo metodu reikalingas trumpas išlaikymas, kad žvaigždė būtų užfiksuota kaip taškelis, o ne šviesos juosta. Pasirinkus šį metodą galima padaryti daugumos žvaigždžių, žvaigždynų ir net Paukščių Tako nuotraukų.

Jei naudojate 35 mm fotoaparatą su 50 mm standartiniu objektyvu, galite nufotografuoti 15 sek. nejudančią žvaigždę (kai deklinacija – 0 laipsnių). Kuo labiau išsiplečia objektyvas, tuo didesnį regėjimo kampą jis apima, todėl reikia ilgesnio išlaikymo. Ir priešingai – kuo galingesnį teleobjektyvą naudosite, tuo siauresnis bus regėjimo kampas ir tuo trumpesnio reikės išlaikymo.

Fotografuojant paros judėjimo metodu reikalingas ilgas išlaikymas, kad žvaigždė nuotraukose būtų su šviesos uodega. Naudojant šį metodą, nuotraukoje turėtų būti užfiksuotas koks nors kraštovaizdžio elementas, pvz., pastatas, kalnai, peizažas ir pan., o ne vien žvaigždės. Nuotraukos kokybė taip pat priklauso nuo žvaigždės uodegos krypties, greičio ir kitų veiksnių, į kuriuos reikėtų atsižvelgti. Žvaigždės šiauriniame pusrutulyje sukasi prieš laikrodžio rodyklę iš rytų į vakarus. Šiaurinė yra centre. Kuo arčiau žvaigždės priartėja prie Šiaurinės, tuo lėčiau atrodo jos sukasi. Ir atvirkščiai – kuo toliau jos yra nuo centro, tuo greičiau atrodo sukasi. Darydami astronuotraukas galėsite mėgautis ne tik naktinio dangaus grožiu, bet ir sužinosite apie įvairius žvaigždynus. Naudojant paros judėjimo metodą taip pat gali būti labai įdomu fotografuoti kometas arba meteoritus (krintančias žvaigždes).

Astrofotografija

① Fotografijos metodas: paros judėjimo metodas
Data: 2008 m. sausio 31 d.
Vieta: Naksan parkas, Daehakro, Seulas
Laikas: 20.20–22.40 val.
(Bendra nuotraukos išlaikymo trukmė: 2 val. 20 min.)
Objektyvas: „Pentax SMC DA FISHEYE 10-17“
Bendras kadrų skaičius: 254 nuotraukos su 30 sek. intervalų išlaikymu (sujungtos naudojant „Photoshop“ programą)
Priedai: trikojis ir laiko eigos įrašymo įrankis

② Fotografijos metodas: paros judėjimo metodas
Data: 2008 m. vasario 2 d.
Vieta: ant „Koresco“ stogo („Chiaksan“ filialas), Hoengseong-gun, Gangwon-do
Laikas: 21.17–23.23 val. (Bendra nuotraukos išlaikymo trukmė: 2 val. 6 min.)
Objektyvas: „Pentax SMC DA FISHEYE 10-17“
Bendras kadrų skaičius: 228 nuotraukos su 30 sek. intervalų išlaikymu (sujungtos naudojant „Photoshop“ programą)
Priedai: trikojis ir laiko eigos įrašymo įrankis
Šioje nuotraukoje matosi praskrendanti tarptautinė kosminė stotis (TKS).

③ Fotografijos metodas: fiksuotojo fokusavimo metodas
Data: 2008 m. gegužės 5 d.
Vieta: Anmyondo, Taean
Objektyvas: „Pentax SMC DA FISHEYE 10-17“
Priedai: trikojis
Dar niekada nemačiau Paukščių Tako tokio gražaus ir ryškaus.

Aprašytos nuotraukos buvo padarytos naudojant 35 mm juostinį fotoaparatą, o rezultatai, žinoma, priklauso nuo objektyvo tipo, ISO ir kitų veiksnių. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad fotografuojama kalnuose, užmiestyje, pakrantėje ar negyvenamoje vietovėje, kur yra tamsiau nei mieste.

Tokiuose miestuose kaip Seulas, kur aplinka yra labai apšviesta, kartais galima rinktis fiksuotojo fokusavimo metodą. Vis dėlto žvaigždynus ar Paukščių Taką nufotografuoti sunkiau vien dėl to, kad jie matomi rečiau nei žvaigždės. Mėnulį arba Saulę galima nufotografuoti paros judėjimo metodu, naudojant paprastą juostinį fotoaparatą. Tačiau žvaigždes šiuo metu užfiksuoti gali būti sunku dėl aplinkos šviesos.
Kai naudojate juostinį fotoaparatą, juostelę reikia išryškinti ir išspausdinti (nuskenuoti). Dažnai fotolaboratorijos nespausdina ar neskenuoja juostelės, nes galvoja, kad joje nieko nėra. Todėl nešant juostelę apdoroti, reikėtų iš anksto perspėti, kad juostelėje yra astronuotraukos.

Naudodami skaitmeninį fotoaparatą (DSLR) galite nufotografuoti žvaigždę kelis kartus tinkamais intervalais, tada sujungti gautas nuotraukas į vieną, kad pamatytumėte ilgesnę arba trumpesnę žvaigždės uodegą.

Pirmiausia, norėdami nufotografuoti daugiau žvaigždžių, rinkitės plataus kampo objektyvą ir pasinaudokite ieškikliu, kad sukurtumėte darnią peizažo kompoziciją. Nustatykite diafragmą su 30–60 sek. išlaikymu, kad išvengtumėte perlaikymo. Tada galėsite fotografuoti vieną kadrą po kito per norimą laiką. Nustatydami fotoaparatą pasirinkite rankinį nuotraukų režimą, rankinį fokusavimą (neribotą), išjunkite triukšmo sumažinimo funkciją („OFF“), pasirinkite mažą ISO spartą ir galiausiai nustatykite norimą baltos spalvos balansą. Fotografuoti galite naudodami tvirtą trikojį ir nuotolinio paleidimo jungiklį arba laiko eigos įrašymo įrankį. Taip pat reikės visiškai įkrautos baterijos.

Kitas veiksmas – importuoti skaitmeniniu fotoaparatu (DSLR) užfiksuotas nuotraukas į „Photoshop“ programą ir sukomponuoti sluoksnius. Pirmiausia, prieš atidarydami nuotraukas po vieną reikiama tvarka ir perdengdami jas toje pačioje vietoje, pasirinkite nuotrauką, kuri bus pagrindinė. Perdengiant dvi nuotraukas, sluoksnių paletėje sukuriamas kitas sluoksnis, todėl matysite du sluoksnius. Sluoksnių paletės lange turi atsirasti mažas baltas langas. Jis skirtas sluoksnių suliejimo režimui, kad galėtumėte pasirinkti suliejimo metodą ir dviem viršutiniams, ir apatiniams sluoksniams. Pasirinkite viduryje esančią parinktį „Lighten“ (šviesinti). Ši parinktis leidžia paryškinti šviesias sluoksnių sritis, kad žvaigždžių uodegos nepersidengtų, bet būtų tokios, kokios yra. Taip tvarkant sluoksnius, žvaigždžių uodegos darosi vis ryškesnės ir galiausiai tampa vienu vaizdu.

Fotografavimo patarimas: žiemą jūsų fotoaparatas arba objektyvas gali užšalti arba aprasoti. Norėdami nors šiek tiek apsaugoti objektyvą, galite jį uždengti šildančiu paketu.

Stulbinamas naktinių fejerverkų festivalis

Teksto ir nuotraukų autorius Jungdae Kim (vartotojo vardas – danny)

Stulbinamas naktinių fejerverkų festivalis

Pagrindinė įranga, kurios reikia fotografuojant fejerverkus, yra DSLR fotoaparatas su nustatytu „Bulb“ režimu, keičiamojo židinio nuotolio objektyvas, trikojis, nuotolinio paleidimo jungiklis ir juodas kartonas arba skrybėlė. Mes nežinome tikslios vietos, kur bus paleisti fejerverkai, todėl norint, kad išeitų graži kompozicija, geriausia naudoti plataus kampo keičiamojo židinio nuotolio, o ne paprastą objektyvą. Fejerverkai gali būti gerokai didesni ir sprogti aukščiau, nei tikimasi, todėl plataus kampo objektyvas yra privalomas. Ypač jei fotografuojama iš arti. Norėdami užfiksuoti tam tikrą vaizdo ar kompozicijos kampą, naudokite keičiamojo židinio nuotolio objektyvą. Nustatę kampą galite pakeisti paprastą objektyvą, kad nuotrauka būtų ryškesnė.

Paleisti į orą fejerverkai paprastai sprogsta po penkių sekundžių. Todėl puikios fejerverkų nuotraukos išeis, kai diafragmą nustatysite F8–F16, o ISO spartą – 100–200.

Jei norite nufotografuoti kelis fejerverkus, nustatykite fotoaparato „Bulb“ režimą, atidarykite užraktą ir uždenkite objektyvą juodu kartonu arba skrybėle. Atidenkite objektyvą tik tada, kai fejerverkai sprogs. Tai kartodami, kelis fejerverkus užfiksuosite vienoje nuotraukoje. Objektyvo dangtelio geriau nenaudoti, nes taip galima sujudinti fotoaparatą, ir fonas bus virpantis. Pasirinkus „Bulb“ funkciją taip pat svarbu naudoti nuotolinio paleidimo jungiklį, nes tada nesujudinamas fotoaparatas.

Naudojant AF (automatinio fokusavimo) nustatymą, fejerverkų gali nepavykti sufokusuoti, todėl nustatydami fotoaparato fokusavimą naudokite MF (rankinį fokusavimą). Fejerverkų sprogimo vieta kartais šiek tiek pasikeičia, todėl rekomenduojama rinktis mažesnes diafragmos reikšmes, kad naudojant rankinį fokusavimą būtų sukurtas didesnio gylio efektas. Nustatydami WB (baltos spalvos balansą) galite rinktis automatinį režimą, tačiau naudojant kaitrinės lemputės šviesos režimą, rankinį baltos spalvos balansą arba rankiniu būdu nustačius Kelvino (K) reikšmę, gali išeiti gražesnė, melsvesnė fono spalva.

Stulbinamas naktinių fejerverkų festivalis

1 fotografavimo patarimas: ryškesnės fejerverkų nuotraukos būna pradžioje, nes vėliau fejerverkus uždengia dūmai.

2 fotografavimo patarimas: gražesnės nuotraukos išeis, jei fotografuosite ne tik fejerverkus, bet ir fone įtrauksite miesto panoramą. Norėdami tai padaryti, pirmiausia nustatykite miesto panoramos išlaikymą. Tada fotografuokite naudodami „Bulb“ funkciją. Esant tinkamam išlaikymui, objektyvą galite uždengti kartonu. Sprogus fejerverkams, atidenkite objektyvą, kad nufotografuotumėte fejerverkus ir miesto panoramą.

Naktinės fotografijos esmė – keičiamosios (IC) nuotraukos

Teksto ir nuotraukų autorius Jungdae Kim (vartotojo vardas – danny)

Naktinės fotografijos esmė – keičiamosios (IC) nuotraukos

IC nuotraukų grožį kuria nuostabios transporto priemonių žibintų ir miesto šviesų juostos. Norėdami sutalpinti visą IC nuotrauką viename kadre, turite naudoti plataus kampo objektyvą. Kai kuriais atvejais gali reikėti naudoti ir „žuvies akies“ tipo objektyvą. Žinoma, vaizdo kampas ir kompozicija skirsis pagal fotografuojamą vietą. Nuotraukos aprėptis taip pat priklauso nuo pasirinkimo, todėl dauguma fotografų dažnai naudoja paprastą standartinį objektyvą. Norėdami užfiksuoti gražias transporto priemonių žibintų šviesų juostas, turite nustatyti ilgesnį išlaikymą. Jautrumo didinti nebūtina net fotografuojant naktį. Jis gali būti nustatytas apie 100 ISO. Paprastai, norint gauti gražų šviesos ruožą, išlaikymas turi būti ilgesnis nei 15 sek., todėl diafragmą reikia nustatyti atsižvelgiant į išlaikymą. Dažnai fotografuojama nustačius F8–F16 arba didesnę diafragmą. Jei reikia, išlaikymą taip pat galima padidinti naudojant ND (neutralaus tankio) filtrą. Naktinės fotografijos mėgėjai fotografuoti mėgsta per vadinamąją stebuklingąją valandą – 30 minučių iki ir po saulėlydžio. Šis laikas yra iš tiesų labai patrauklus, nes galite užfiksuoti ir besileidžiančią saulę, ir naktinius vaizdus. Tačiau IC nuotraukų nebūtina daryti tik per šią stebuklingąją valandą. Nors stebuklingosios valandos metu gaunamos gražesnės spalvos, vėlesnės tamsesnės valandos yra tinkamesnės IC nuotraukoms: tamsesniame fone geriau išryškinamos baltos ir raudonos transporto priemonių žibintų šviesų uodegos. Man labiau patinka pusiau uždaryti užraktą ir sufokusuoti objektą naudojant AF, vėliau pakeičiant į MF. Nuotraukoje geriau atsispindės nakties vaizdai, jei bus naudojamas nuotolinio paleidimo jungiklis ir bus pasirinktas rankinis, o ne automatinis WB nustatymas, arba Kelvino (K) reikšmė bus nustatyta rankiniu būdu. 1 fotografavimo patarimas: fokusuodami IC nuotraukos centrinę liniją ten, kur važiuoja mašinos, rankiniu būdu nustatykite WB. Nustatant WB gali būti naudojama daug priedų. Aš asmeniškai, norėdamas nustatyti WB ir daryti naktines IC nuotraukas, dažniausiai naudoju baltos spalvos balanso diską. 2 fotografavimo patarimas: nuotraukos diafragma keičiasi pagal išlaikymą. Turite nuspręsti, kokio ilgio transporto priemonių šviesų juostas norėsite matyti nuotraukoje. Nustačius ilgą išlaikymą, kelyje bus daug įvairių šviesų. Tačiau galite nufotografuoti taip, kad būtų tik kelios linijos. Palyginę šias nuotraukas pamatysite skirtumus ir suprasite, kaip tai daroma.

Naujas Seulo kraštovaizdžio dėmesio centras – naktinio Hangango vaizdas

Teksto ir nuotraukų autorius Yongmin Lee (vartotojo vardas – mutro)

Naujas Seulo kraštovaizdžio dėmesio centras – naktinio Hangango vaizdas

Fotografuodami naktinę Hangango upę žmonės paprastai nepamiršta jos tiltų. Jei fotografuosite prieš pat saulėlydį arba iš karto po jo, gausite puikias nuotraukas su ryškiomis dangaus spalvomis. Matomumas, kuris turi didelę įtaką fotografuojant, gali keistis pagal oro sąlygas, todėl sužinokite orų prognozę iš anksto. Kai dariau šią nuotrauką, dangus buvo per daug ryškus, todėl išlaikymas buvo labai trumpas. Jo nepakako Banghwa tiltu važiuojančių automobilių šviesų juostoms užfiksuoti. Todėl sutrumpinau išlaikymą nuo ISO 100 iki 50, kad užfiksuočiau automobilių šviesų juostas, ir sumažinau diafragmą iki F13, kad įtraukčiau į kadrą tolumoje esantį kalną. Nustačius aiškaus vaizdo režimą, man pavyko gauti ryškesnes spalvas.

Banghwa tiltas
1. Vieta: kalno, kur matomas Banghwa tilto šiaurinis galas, vidurys
2. Data ir laikas: 2008 m. vasario 16 d. apie 18.30 val., prieš pat saulėlydį
3. Nustatymo informacija: 135 mm F2.0 / Šviesos matavimas: daugiafunkcinė diafragma F13 / Išlaikymas: 10 sek. / ISO: 50 / Režimas: aiškaus vaizdo

Naujas Seulo kraštovaizdžio dėmesio centras – naktinio Hangango vaizdas

Jeigu fotografuojate tarp saulėlydžio ir visiškos nakties tamsos, naudokite kaitrinės lemputės šviesos režimą, nes danguje dar yra melsvų atspalvių. Fotografuojant naktinius vaizdus, paprastai nustatomas kaitrinės lemputės šviesos režimas, kad nuotraukai būtų suteiktas ryškios melsvos spalvos efektas, rankiniu būdu nustatoma Kelvino reikšmė ir AWB (automatinis baltos spalvos balanso nustatymas), kuris dėl patobulintų fotoaparato veikimo funkcijų sukuria tinkamą baltos spalvos balansą. Žiūrėdamas pro ieškiklį fokusuoju vietą, kuri yra tarp 1/3 ir 1/2, t. y. vidutinio tamsumo (jei objektas vidutinio tamsumo atspalvio neturi, fokusuoju vietą, kuri yra pusiau šešėlyje ir pusiau apšviesta). Taip užtikrinu tinkamą išlaikymą su didesnio gylio efektu ir gražesnę nuotrauką.

Sungsan tiltas
1. Vieta: Sungsan tilto šiaurinis kraštas prie vandens
2. Data ir laikas: 2008 m. kovo 8 d. apie 19.00 val. po saulėlydžio
3. Nustatymo informacija: 50 mm F1.4 / Šviesos matavimas: daugiafunkcinė diafragma F11 / Išlaikymas: 8 sek. / ISO: 100 / Režimas: kaitrinės lemputės šviesos

Vyšnių žiedų apšvietimas šviesiose nakties nuotraukose

Teksto ir nuotraukų autorius Heonguk Son (vartotojo vardas – Sonddadadak~)

Vyšnių žiedų apšvietimas šviesiose nakties nuotraukose

MF 50 mm F1.4S / Išlaikymo režimas: M / Diafragma: F8 / Išlaikymas: 10 sek. / ISO: 100 / Baltos spalvos balansas: Kelvino reikšmė 2780 / Fotografavimas RAW formatu / sRGB

Vyšnių žiedus fotografuoti naktį sunku, nes objektas, vėjui pučiant, truputį linguoja. Todėl pasirinkus ilgesnį išlaikymą, šakos galas gali susilieti (palyginti su kitomis nuotraukos dalimis). Tai reiškia, kad reikia padidinti ISO arba naudoti didesnę diafragmą su trumpesniu išlaikymu.

Tačiau jeigu norite, kad visa žydinti šaka būtų ryški, diafragmos nustatymas turi būti mažas, kad būtų sukurtas didesnio gylio efektas. Todėl išlaikymas turi būti ilgesnis. Žinoma, gylis bus didesnis, jei naudosite platesnio kampo objektyvą. Taigi didesnio gylio efektą išgausite net esant mažesnei diafragmai, jei naudosite plataus kampo objektyvą, o ne teleobjektyvą. Atsižvelgiant į tai, ką fokusuoja fotografas, keičiasi diafragmos reikšmė, išlaikymas ir ISO nustatymas. Aš asmeniškai renkuosi ISO 100, kad vaizdas būtų kokybiškas, F8–16 diafragmą, kad būtų sukurtas reikiamas gylio efektas, ir 10–15 sek. išlaikymą. Be to, jums prireiks kantrybės laukiant akimirkos be vėjo, kai šakos nesiūbuoja, nes išlaikymas yra palyginti ilgas. Korėjos vyšnių žydėjimo festivalio metu žiedai dažniausiai būna apšviesti tiesioginėmis šviesomis. Todėl turite būti atsargūs, kad nuotraukoje neatsirastų baltų „skylių“ dėl to, kad žiedai buvo per daug apšviesti. Jeigu šviesų spalva keičiasi, verta padaryti kelis kadrus, kad būtų sukurtos nuotraukos su įvairiais efektais ir nuotaikomis.

Jeigu naudosite automatinį baltos spalvos balansą, gautos nuotraukos gali jus nuvilti, nes kiekvienoje iš jų spalvos bus skirtingos, net jei kitos nuostatos bus identiškos. Geriausia, jei prieš fotografuodami rankiniu būdu pasirinksite Kelvino reikšmę, kad būtų nustatyta spalvos temperatūra.

Vyšnių žiedų apšvietimas šviesiose nakties nuotraukose

AAF 180 mm F2.8D ED / Išlaikymo režimas: M / Diafragma: 11 / Išlaikymas: 15 sek. / ISO: 100 /
Baltos spalvos balansas: Kelvino reikšmė 2500 / Fotografavimas RAW formatu / sRGB

Švytuoklės judėjimas – patalpose darytos šviesos juostų nuotraukos

Teksto ir nuotraukų autorius Heonguk Son (vartotojo vardas – Sonddadadak)

Švytuoklės judėjimas – patalpose darytos šviesos juostų nuotraukos

MF 50 mm F1.4S / Išlaikymo režimas: M / Diafragma: 16 / Išlaikymas: 246 sek. / ISO: 100 /
Baltos spalvos balansas: Kelvino reikšmė 3130 / Fotografavimas RAW formatu / sRGB

Geometrinio šviesų srauto fotografavimas, naudojant švytuoklės judėjimą, gali būti labai įdomus. Jums reikės virvelės ir mažo žibintuvėlio (geriausia, jei tai būtų viena maža lemputė, nes ji atliks svarmens funkciją), fotoaparato, trikojo ir nuotolinio paleidimo jungiklio. Pirmiausia pririškite 1–1,5 m ilgio virvelę prie žibintuvėlio galo, tada kitą virvelės galą pritvirtinkite prie lubų. Nuleiskite trikojį kaip įmanoma žemiau, tada nustatykite fotoaparato kampą taip, kad objektyvas būtų nukreiptas į lubas. Žiūrėdami pro ieškiklį įsitikinkite, kad fotoaparato regėjimo kampas tinkamas. Jei reikia, pakoreguokite jį. Bandykite svarmenį nustatyti ieškiklio centre ir sufokusuoti jo galą. Tada fotoaparate nustatykite MF. Nustatykite išlaikymo „Bulb“ (B) režimą. Atminkite, kad kuo didesnė bus diafragma, tuo storesnės išeis linijos. Ir atvirkščiai – kuo mažesnė diafragma, tuo linijos nuotraukoje bus plonesnės. Rekomenduoju rinktis mažą diafragmą, kad linija būtų labai plona, nes svarmeniui artėjant prie centro, atstumai tarp linijų sumažės. Kad rezultatas būtų geresnis, fotografuokite RAW formatu, tada naudodami RAW failų taisymo programą pakeiskite šviesos spalvą.

Švytuoklės judėjimas – patalpose darytos šviesos juostų nuotraukos

AF-S 17 - 35 mm F2.8D ED / Išlaikymo režimas: M / Diafragma: 16 / Išlaikymas: 340 sek. / ISO: 100 / Baltos spalvos balansas: Kelvino reikšmė 3130 / Fotografavimas RAW formatu / sRGB

Prijungę paleidimo kabelį, išjunkite visas šviesas, kad būtų visiškai tamsu, tada įjunkite žibintuvėlį (svarmenį). Jei patrauksite svarmenį ir paleisite, jis judės viena linija. Geriau pabandykite pastumti svarmenį šiek tiek į šoną, kad išeitų apskritimas, kaip parodyta paveikslėlyje. Sukūrę norimo dydžio apskritimą, paspauskite paleidimo kabelio mygtuką, kad pradėtų fotografuoti. Kai nustatyta diafragmos reikšmė 16, išlaikymas turėtų būti maždaug 3 – 6 minutės. Koks turėtų būti išlaikymas, nuspręskite stebėdami svarmens kaip švytuoklės judėjimą. Atminkite, kad iki tol, kol pasiseks nufotografuoti gerą kadrą, gali prireikti kelių mažiau patrauklių bandymų. Vis dėlto bandykite ir jums pavyks.

Šviesos ruožas nakties tyloje

Teksto ir nuotraukų autorius Minseok Son (vartotojo vardas – hooligan)

Šviesos ruožas nakties tyloje

Pavadinimas: Kelio vieta: Jianjae, Hamyang-gun ISO:100, F8, 30 sek.

Kalnų keliu važiuojančios transporto priemonės šviesos juostos užfiksavimas be jokio dirbtinio apšvietimo yra naktinės fotografijos esmė. Ypač jei kelyje yra staigus posūkis arba nuokalnė, šviesos juosta naktinėje nuotraukoje įgauna dinamišką efektą, kuris kitose naktinėse fotografijose pasitaiko retai. Paprastai neapšviestuose kalnų keliuose automobiliai važiuoja lėtai. DSLR AV, TV ir M režimų palaikomas maksimalus išlaikymas yra tik 30 sek., todėl norint nustatyti didesnį nei 30 sek. išlaikymą ir gauti nepertraukiamą šviesos juostą, būtina įjungti „Bulb“ funkciją ir naudoti nuotolinio paleidimo jungiklį. Norint gauti ištisinę, o ne pertrauktą šviesos juostą, plataus kampo objektyvas tinka labiau nei teleobjektyvas. Atminkite, kad naudojant ypač plačius objektyvus (mažiau nei 20 mm), šviesos juostos nuotraukoje atrodys platesnės ir ryškesnės. Sprendžiant dėl baltos spalvos balanso nustatymo, geriausia rinktis fluorescencinio apšvietimo arba kaitrinės lemputės šviesos režimą. Ryškus baltos šviesos juostos ir juodos kaip degutas nakties dangaus kontrastas iš karto patrauks žiūrovų dėmesį. Taip pat atminkite, kad šviesos juostos spalva tampa baltesnė mažėjant spalvos temperatūrai. Pabandykite nustatyti WB fluorescencinio apšvietimo arba kaitrinės lemputės šviesos režimą. Stebėdami skirtingus gautus rezultatus galite bandyti pritaikyti įvairias spalvų temperatūras. Išlaikymą geriau nustatyti mažesnį. Kai kuriais atvejais gali tekti pabrėžti šviesos juostas ir patamsinti foną, kad būtų išryškinta automobilio judėjimo dinamika tamsiame danguje. Todėl turite žinoti, kaip paryškinti šviesos juostas fone, pritaikant 1–2 punktais tamsesnį išlaikymo kompensavimą, o ne nustatant optimalią išlaikymo reikšmę. Atsižvelgiant į fotografavimo specifiką, rekomenduoju pasikviesti du ar tris draugus, o ne fotografuoti vienam. Sulaukti mašinos kalnų kelyje vėlai naktį gali būti sunku, todėl norint nufotografuoti gali tekti važiuoti patiems, o ne laukti, kol kas nors pravažiuos. Jei rastumėte vieną ar du draugus, kurie paspaustų paleidimo kabelio mygtuką, kol jūs vairuosite, būtų puiku. Prieš tai patikrinkite judesio kelią ir nuotraukos kompoziciją. Tobulos kompozicijos kūrimas visiškoje tamsoje, pasikliaujant tik savo pojūčiais, nėra lengva užduotis. Rekomenduoju nuvykti į fotografavimo vietą prieš saulėlydį ir patikrinti įvairius galimus judėjimo kelius bei iš anksto nuspręsti, kaip ir kur fotografuoti galimas šviesos juostas.

Šviesos ruožas nakties tyloje

Pavadinimas: Mėgavimasis tyla / Vieta: vietinis greitkelis tarp Nonsan ir Wanju
ISO: 100, F8, 221 sek.

Naktinio miesto peizažo kulminacija – pastatai

Teksto ir nuotraukų autorius Yui-jeong Choi (vartotojo vardas – hongdangmu)

Naktinio miesto peizažo kulminacija – pastatai

M režimas / ISO: 100 / F8 6 sek. / Baltos spalvos balansas: Kelvino reikšmės nustatymas / Nuotrauka daryta sRGB jpeg formatu / Kompensavimas: 8211 / Nuotrauka paryškinta ir spalvų balansas pakoreguotas naudojant „Photoshop“ programą

Vienas iš naktinės fotografijos pranašumų – kerinčių miesto šviesų fotografavimas. Jeigu oras geras ir virš šviečiančio miesto matote net kelis praplaukiančius debesis, gali atrodyti, kad įmanoma nufotografuoti viską – naktinį miestą, netoliese esančią upę ir gatves su judančiomis šviesomis. Tačiau net ir blogu oru neturėtumėte išeiti iš namų be fotoaparato ir trikojo. Geriau, atsiradus galimybei, būti pasiruošusiam nei nusiminti. Fotografuoti aukštus Seulo pastatus naktį gali būti ne taip paprasta, kaip atrodo. Galite įkopti į netoliese esantį kalną, tačiau kartais norint pamatyti dar neatrastų objektų ir sukurti unikalias bei įdomias kompozicijas, reikės užlipti ant aukšto pastato stogo. Beje, ant stogo galite lipti tik gavę tinkamą pastato valdytojo leidimą. Paprastai tokioms nuotraukoms naudotumėte mažiausią ISO ir F8–13 diafragmą. Tačiau fotografuodami visiškai apšviestą pastatą išlaikymą turėtumėte padidinti nuo 2–6 sek. iki 8–13 sek. Kad fotoaparatas nejudėtų, visada naudokite paleidimo jungiklį, o norėdami išvengti veidrodžio efekto, rinkitės atspindžio užrakinimo nuostatą. Norėdamas išgauti aiškius ir ryškius šviesos efektus, savo fotoaparate nustatau aiškaus vaizdo režimą. Taip pat dažnai naudoju „žuvies akies“ tipo objektyvą su ypač dideliu regėjimo kampu, nes jis turi unikalias vaizdo savybes ir efektus. Kai objektas, kurį noriu nufotografuoti, yra per arti, o aš negaliu atsitraukti toliau, „žuvies akies“ tipo objektyvas padeda užfiksuoti norimą kadrą, nepaaukojant nė vienos detalės. Man tai labai patinka. Kai kurie žmonės vengia naudoti šį objektyvą, nes jis iškraipo vaizdą, o man šis efektas įdomus. Vienas iš jo pranašumų – kitoks objektų išdėstymas, kurio nepavyktų nufotografuoti naudojant kitus objektyvus. Kaip matyti nuotraukoje, aukšti pastatai ar keli objektai gali sutilpti į vieną nuotrauką. Tai – dar vienas šio objektyvo pranašumas. Kai fotografuojate gerai apšviestus pastatus, ilgas išlaikymas nebūtinas. Fotografuojant buvo palyginti tamsu, todėl pasirinkau ilgesnį išlaikymą, kad truputį pašviesinčiau dangų.